BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Padėtis be išeities

Sunku labai gyventi tokioje situacijoje kaip manoji. Aišku, gal kažkam kažkas sunkiau, bet kiekvienam skirtingos problemos.

Kaip jaustumeis jei tavo geriausia draugė pasibučiuoja su tavo vaikinu?
TAU UŽ AKIŲ.
Bendrauja su tavim, miega pas tave, susipažįsta su tavo draugais - dabar man tai apsimetimas, pasinaudojimas.
Gal gali skambėti keistai, tačiau ant to vaikino visiškai nepykstu, net tokios minties nebuvo, nes dabar man jis nieko nebereiškia - paprastas pažįstamas, draugas ir viskas. O ji…

Sužinojau tai tik 2011m gruodžio 23 d.  per kalėdinį vakarėlį. buvome pirtyje su keliomis merginomis - na, žinot, kaip būna, kai kažkas padaugina gėrimų ir pradeda lieti savo širdį - ir taip šnekėjomės. Viena draugė ir pasakė tai, kad ger. draugė su vaikinu bučiavosi, ir esą jjie abu to norėjo… aš tik išsižiojau, o akys pačios ant kaktos iššoko.

Tai atsitiko prieš daugiau nei pusę metų, o geriausia draugė nesugebėjo man to pasakyti..  Aš užviriau. pašokusi išėjau į kambarį ir pagriebiau telefoną ir jai parašiau:
“Aš žinau ką tu darei su juo..”
“Ką?” - atrašė ji.
“Bučiavais”
“Aš buvau girta, ir man buvo gėda tau tai pasakyti” - cha, galvojau aš, nuo kelių stikliukų girtas nieks netampa.
“Nesvarbu, galėjai sakyti. Ka tu darytum, jei aš tau taip padaryčiau??”
“Atsiprašau” - atrašė ji. Viskas.

Man dar buvo viltis, kad ji pasakys, kad taip net nebuvo, nebesvaik, aš negalėčiau taip, ar pan. bet ne. Geriausias pasiteisinimas - buvau girta.

tik per vieną pamoką sėdžiu su ja. nežinau ar ji bandė mane šnekinti, bet nenoriai leidžiuosi į kalbas. ką padarysi, ne aš turiu pradėt šnekėti.

Gal sakysit, kad taip neprotinga ar ką. bet kitaip negaliu. Aš noriu pailsėti nuo jos. Jinai manimi naudojosi, o aš nepastebėjau, nors visi man taip sakė. Ji bandė mane nuo to vaikino atkalbėti, kad jis man netinka, bus geresnis. taip, yra geresnių, bet tuo momentu, man jis atrodė geras. O aš nežinojau, ką jis darė su Drauge. Pašol, suskiai.

Keisčiausia dar ir tai, kad galbūt šiandien eisiu su tuo vaikinu susitikt. nes niekada nebuvau tas žmogus, kuris nori pyktis. Ne. o jis man liko draugas, na, bent aš taip manau. Jis turi draugę kitą ir pan. Nieko blogo.

O žinot, kas man įdomu… ką ji pasakė dabartiniam savo vaikinui? ką turėjo tokio pasakyti, kad jis su manimi nesisveikina? aš žinau, kad ji turėjo ant manęs kažką pasakyti, kažką suvaidinti, nes šitoj situacijoj ji tikrai nėra auka. aišku, ji puikiai moka vaidinti, tai turėjo kažką sugalvoti. nebegaliu.

Pažįstu ją ilgai, bet man vis tiek skaudu, kad ji kažką vaidina, net dabar. nežinau, kaip ellgčiaus aš, nes pati taip nenoriu ir mėginsiu niekada nedaryt. N emano stilius, jaučiu saiką ir turiu valią. Jėtau, kaip aš pati jausčiaus, jei žinočiau, kad taip padariau? net jei būčiau kokia girta, ryte tai sužinočiau, ir jausčiau privalumą atsiprašyti. Tai yra sąžinė.

Geriausiai draugei nebūtų gėda nieko sakyti.

pasimetusi ir įskaudinta - Aš
Patarkit.

Rodyk draugams

Kai atslenka kūrybinė mintis

Sugalvojau, kad įkelsiu kelis svo darbus atliktus su pieštuku :)


Kitas…



Ką manote? :)

Rodyk draugams

“Izola” - Isabel Abedi

mano žodžiai: NUOSTABUUUUU… Pabaiga gera, kuri sukelia nostalgiją. Siužetas įtemptas, romatiškas, painus, tačiau kai gale viską supranti ir susigaudai, atrodo, kad viskas taip gerai apgalvota, kad pats tikrai taip neugalvotum, neišmastyytum.

Puikiai aprašyta gamta, kurioje gyvena 12 jaunuolių, kurie atvažiavo suvaidinti filme - ” Izola”. Filme yra žaidimas, be smurto ir kitų blogų dalykų. Tačiau miršta vienas vaikinas, ir visų nervai pakrinka..

” Dvylika jaunuolių. Atoki sala. Tik trys daiktai, kuriuos galima pasiimti. Ir daugybė kamerų, kurios viską stebi…”

” Izola - prikaustanti meilės istorija, kvapą gniaužiantis trileris ir ypatingas psichologinis žaidimas”.

Mane tie sakiniai sudomino, o kaip jus?

Citata apie meilę:
” Solo žvilgsnis slinko nuo vieno prie kito, išvydęs mane giliai įkvėpė. Žvelgiau jam tiesiai į tamsias akis ir tą akimirką supratau, kad nebūtina pažinoti žmogaus, kad jį įsimylėtum. Netgi nebūtina būti su juo pasikalbėjus. Nuo tos akimirkos žinau ir tai, kad meilė gali būti greitesnė už sąmonę, mane ji pasivijo klibinkščiuodama. Meilė yra kai kas, ko niekaip negali paveikti. Kai kas, kas ištinka - be priežasties, be komentarų, nuo jos neapsiginsi. Galbūt meilė kaip muzika, nepaaiškinama, ji paliečia be žodžių - plūsta tiesiai į širdį.”

Siūlau tikrai.


Taip pat siūlau kitą knygą, kurią parašė Isabel Abedi, tai:



Faina knyga irgi, apie negyvas dvasias.. Žodžiu, mistika… :)

Rodyk draugams

Kevin Brooks - “Būtybė” (interesting)

BŪTYBĖ by KEVIN BROOKS… ” Ar įmanoma pabėgti nuo savęs?”

Puiki knyga tiems, kurie mėgsta detektyvus, kraują, keliones bei nuotykius knygose.

Galiu sakyti, kad gana sunkiai skaičiau, tačiau kai baigiau “Būtybę”, supratau, kad ji kažkiek padeda. Padeda susitaikyti su savimi tokiu, koks esi. Nes manau, kad kiekvienas žmogus yra kažkuo nepatenkintas savyje, o knygoje atskleidžiamas, gal ir šiek tiek mistiškas, tačiau padedantis susiprasti, jaunuolio gyvenimo tarpsnis.

Pradžia, man asmeniškai, nežinau, kaip jums, bet buvo įdomiausia. Vaikinas guli ant operacinio stalo ir daktarai galvoja, kad jis be sąmonės, tačiau jis viską girdi, tačiau negali pajudėti, net negali atsimerkti. Tad daktarai kuždasi apie šešiolikmečio viduje esančius keistus daiktus? dalykus? metalą?? Vėliau jis kaip robotas atsikelia, mąsto jis pats, nori sustoti, tačiau kūnas daro ką kita… Vaikšto su šautuvu, grasina daktarams ir apsauginiams, pasiima įkaitą.

Vėliau, kai jis vienas viešbutyje išgeria pusė butelio degtinės prasipjauna sau pilvą, ir žiūri, kas yra jo viduje… Nu tiesiog BELEKAIP įdomu ten.

Nu žodžiu, reikia skaityti. Atrodė, kad net aš pašnibždomis mintyse skaitau :D

Kelios citatėlės iš knygos, kurios, mano nuomone, pasirodė įdomios:

” Sedėjau kiek laiko žiūrėdamas, kaip kažkas sunkiasi iš Moriso galvos. Nenorėjau žiūrėti, bet negalėjau atitraukti akių. Kraujas buvo tirštas ir tekėjo lėtai, kaip derva. Juodas, vaiskiai raudonas, rožinis. Jame buvo matyti kaulų skeveldros. Balti trupinukai. Pilkos masės gumulai gulėjo ant sėdynės, kaip didelė pilki snargliai”

” Ji atidarė duris ir išėjo.
Buvo keista likti vienam. Jau seniai nebuvau pasilikęs vienas ir jau pamiršau, kaip tada jautiesi. Ir niekaip negalėjau prisiminti. Nes dabar viskas buvo kitaip. Kitaip jaučiausi likęs vienas. Ir kai ėjau per tuščią butą į Edės kambarį, staiga man toptelėjo mintis, kad ir kas aš dabar bučiau, kad ir ką visa tai reiškia, aš jau niekada nežinosiu, kaip jaučiausi, kai to nežinojau. Kad ir kas aš dabar esu, kitoks jau nebūsiu”.

O ši pasirodė juokinga:

” Jis nusišypsojo.
- ¿ Juan? ¿ Juan Martin?
- Si, - atsakiau jam žiūrėdamas į prie diržo kabantį pistoletą.
Jis linktelėjo galvą.
- Lo he visto en El Corazón con Maria. Ella es una buena, muy hermosa. ( kažkas panašaus į: Aš mačiau jus su panele Marija. Ji labai gera ir graži.)
Gūžtelėjau pečiais parodydamas, kad nelabai suprantu.
- No entiendo, - tariau jam. - No hablo mucho español.
- Jūs anglas, ar ne? - paklausė jis.
- Si.
Jis vėl nusišypsojo.
- Aš kalbu angliškai.
- Bueno, - pasakiau.” ( va šitas man pasirodė juokingas… :D nežinau, kaip jums)

Tad laukiu jūsų atsiliepimų apie šią knygą. Ir nykščių be abejo. :P

" Praeitis... Ateitis... Dabartis - Buvau tuščias"

Rodyk draugams

Happy B-day!!!

Ahhhh!!!! Mano gimtadienis siandiena! :)) Taip dziaugiuosi, negaliu… Gaila, kad mama uzsieni ir as sedziu savo namuose… dabar, bet sirdyje dziaugiuosi, ir telieka planuoti paminejima :D

Sweet Sixteen!!! :))

Rodyk draugams

Jana Frey - “UŽGESĘS ŽVILGSNIS”.. “Žalios lyg miško girūnė akys liko negyvos ir pilkos… Norėčiau ir aš būti negyva, kaip ir mano akys”

Reikėtų šiek tiek laiko atsitokėti bei pagalvoti apie gyvenimą, perskaičius šią knygą. Tačiau neiškenčiu nepasakius, kad ši istorija mane sukretė, pamokė bei padėjo vertinti viską aplinkui. Ką aš matau - spalvas, formas, dydžius ir t.t. Pabandžiau pavaikščioti užsimerkus - sunku. Ir jūs pamėginkit. Tai neapsakomai sunku. Bendrauti su žmonėmis bei juos įsivaizduoti savo mintyse sunku jei neesi jų mačiusi, jei matei - gali užmiršti.

Baigiau skaityti šią knygą gal prieš 15-20 minučių. Esu be žado. Man ją pasiūlė klasiokė, kuri tikrai nemelavo - nuostabi, sukrečianti, pilna išgyvenimų knyga. Nors neilga, bet gerai parašyta. Buvo tiesiog nepaprastai įdomu sužinoti, kaip jaučiasi aklas žmogus. Tu įsivaizduoji, kad turi problemą kaip jos, tu - ji. Labai gerai apipasakojo apakimo momentą, kuris tiesiog užgniaužė kvapą.

Jaučiausi keistai, kai ji verkdavo arba pykdavo ant visų, viso pasaulio dėl savo nelaimės. Šaukdavo, kad nori mirti, tiesiai tėvams bei draugams į akis, ir jie, suprantu, turėdavo pasijausti nepaprastai nejaukiai bei skaudžiai.

Pabandžiau jums atskleisti savo jausmus sukeltus šios knygos…  Tikriausiai dar atsigulusi vakare lovoje mąstysiu apie žmones, kurie turi negalią, kaip aklumas. Supratau, kad reikia būti atsargiem ir mąstyti apie visus poelgius, uriuos mes darome. Ir visada užsisegti saugos diržą, ir nesedėti per vidury ant galinės sedynės. Tikriausiai sedėdama mašinoje visada prisiminsiu šią tikrą istoriją…

Skaitykit, tikrai gali iškristi viena kita ašarėlė iš jūsų akių.

Rodyk draugams

Stephenie Meyer, Meg Cabot, Kim Harisson, Michele Jaffe, Lauren Myracle - “Šėtoniškos išleistuvės”

Sveiki ;)

Šią knygą skaičiau šiek tiek seniau, bet, pamaniau, kad noriu pašnekėti :)

“Šėtoniškos išleistuvės” - knyga susidedanti iš penkių dalių, dabar nebeatsimenu visų pasakojimų, bet viena man labiausiai įstrigo, tai toji apie išleistuvių puokštelę. Nu eina sau, ” belekaip” gera tojji istorijėlė… Skaičiau du kartus tą vietą :D… kitaip neišgalėjau :) Be to, nežinau kaip kitiems, bet skaitant paskutinius du puslapius mano nugara ėjo šiurpuliukai :D Tokia gera veiksmo dozė pateikta pabaigoje, ir tikrai viską kuo geriausiai įsivaizdavau… Garsą, kai žmogus eina per žvyrą naktyje, durų girgždesį ir atsitrenkimą į sieną, drebantį kvėpavimą…. aaaaaaahhh.. Gera dalikė :)p

Vėliau viena istorija buvo apie supermerginą, kuri taip pat, man asmeniškai, gana patiko…

Nenoriu sakyti ar galvoti tų apysakų pavadinimų, kadangi neatsimenu :P, tačiau vienos istorijos galo LABAI trūko, kadangi nepaprastai norėjau sužinoti, kas bus toliau, nes ji liko Angelu Sargu, ar kažkuom panašiu, bet labai įdomu…

Nepatariu pirkti, geriau nusipirkti labiau reikalingesnį daiktą, bet galit pasiimti iš bibliotekų ar pasiskolitni iš draugių :)

Kadangi aš skaitau labai greitai knygas, tai man jos neužteko labai ilgam :) Kelios dienos ir viskas..

Tai va, laukiu visko kaip visada :)

Dekui :)*

Rodyk draugams

Oo! Charlaine Harris - MIRĘS IKI SUTEMŲ

Wow. Kitko negaliu pasakyti. ;) 400 psl. neveltui :P

Mačiau visur tą didįjį paveiksliuką: ant knygų, mokykloj, bibliotekoj, parduotuvei… bet nesupratau, kad tas paveiksliukas priklauso labai gerai knygai… Charlaine Harris - MIRĘS IKI SUTEMŲ. Gera knyga. Įdomi knyga. įtraukianti knyga.

Jos norėjau, kai tik pamačiau knygų lentynoje Maximos parduotuvėje. Tačiau praeitą ketvirtadienį nuėjau į biblioteką ir pamačiau ją, stovinčią ant lentutės. Tuoj pat pasiėmiau.

Parėjusi perskaičiau aprašymą… įdomu, - pagalvojau.

“Sukė Stekhaus yra baro kokteilių padavėja mažame Luizianos miestelyje. Kol vieną dieną pasirodo jos svajonių vampyras, o bendradarbė paslaptingai dingsta… Galbūt draugauti su vaikinu vampyru nėra jau tokia gera mintis?


Taip prasideda visą pasaulį užkariavusi pirmoji Sukės Stekhaus ciklo knyga apie mintis gebančią skaityti merginą, draugaujančią su vampyrais, vilkolakiais ir kitom nepaprastom būtybėm, kurios gyvena tarp mūsų. Ši ribas tarp fantastikos siaubo ir detektyvo žanrų ištrinanti romantiška serija, sulaukusi stulbinančio pripažinimo JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir daugybėje kitų šalių, laikoma pagrindiniu Stephanie Meyer Saulėlydžio sagos įkvėpimo šaltiniu.”

Na, ištikrųjų, kai skaičiau šią knygą šiek tiek ją siejau su Saulėlydžio sagomis… Yra priešingybių. Bet nenoriu jums labai daug astkleisti. Man panašu, kad čia yra ir detektyvinė knyga. Aiškinamasi žmogžudysčių priežastis ir jų vykdytojas.  Taip pat galiu pasakyti, kad čia daug erotikos.. hmm. tikrai, kad daug. kartais net juokingų situacijų :DD.

Žiauru buvo, kad žmonės kaip turistai, ateidavo pasižiūrėti tų ” vampyrų, kurie užkrėsti kažkokiu virusu”. Ten yra ir Vampimylos, kurie gali bet ką padaryti, kad tik vampyrai atsigertų jų “gėrimo” ar pasimylėtų su jais.. Kartą buvo pasidarę koktu nuo tų visų nešvankybių.

” - Ko tu labiausiai pasiilgai, Suke?

- Pasiilgau tavo tylos, - pasakiau negalvodama.

- Mano tylos… - nutęsė jis.

- Aš negaliu girdėti tavo minčių. Bilai, tu net negali įsivaizduoti, kaip tai nuostabu.”

Šitai truputį primena Twilight’ą, tiesa?

Taigi, parašykit savo atsiliepimus apie šią knygą. Man nepaprastai įdomu. Laukiu :***

SapiN

Rodyk draugams

Sandra Ziegler - “Myliu žirgus ir…”

Taigi… Ką tik perskaičiau knygą…

Autorė Sandra Ziegler, gimusi 1979 metais Ašafenburge. Tai tikriausiai, kad kažkur Vokietijoje. Nesena autorė, gana savotiškai pasakoja laiko tarpą, kuris parašytas knygoje su 176 puslapiais.

Kaip čia pasakius… Labai daug arklių. kartais net pasimesdavau tarp jų vardų :))) Tačiau aš esu mėgstantis romantiką žmogus, tad atradau šioje knygoje romantikos taip pat.

Nežinau, kaip jums, bet man patinka, kai knygoje būna pasakojama kažkokios veikėjos mintimis, kurios kartkartėmis atrodo, kad ten tu esi, o ne išgalvotas žmogus. O šitoje apysakoje buvo pasakojima iš šalies.

” Andi sutiko savo didžiąją meilę - Julijaną, tačiau abu kietakakčiai nuolat kivirčijasi. netikėtai pasirodo Danielis, buvęs Andi klasės draugas, ir gerokai sujaukia mergaitės jausmus. kelionė žirgais per Škotiją, jaudulys, karšti bučiniai ir karčios ašaros…” - tai parašyta ant knygos nugarėlės.”

Taip, suprantu, kad buvo bučinių, buvo kelionė ir jaudulys, bet vienintelio dalyko neatsimenu, kad toji Andi būtų taip skausmingai verkusi… Nu, atsiprašau, bet ar galit man tai parodyti. Gal nusnaudžiau tuo momentu? :D Negalovokit, kad šmeižiu šią knygą, bet man asmeniškai, ji - nebuvo įdomi.

Radau labai romatišką vietą, Nežinau, ar jums patiks, bet paskaitykit:

“… Julijanas atsigulė prie draugėsir taiip pat užsimerkė. Ko gero, jie būtų užmigę ir pražiopsoję autobusą, jeigu jų nebūtų pažadinęs staiga užklupęs lietaus šuoras.
- Kas gi čia dabar? - išsigandusi paklausė Andi, tuo tarpu lietus ją spėjo kiaurai permerkti.
- Lyja, mieloji. Nustebčiau, jei kurią dieną nelytų, - nusijuokė Julijanas ir pakėlė Andi.
Jie nulėkė per pievą ir atsistojo po nedideleuolos atbraila. Lietus turėtų baigtis taip pat staiga, kaip ir prasidėjo.
Andi apsikabino Julijano kaklą ir pažvelgė į jį įsimylėjusiu žvilgsniu.
- Juk tai beprotiška, ar ne?
- Tikrai - juk ir mes išprotėję. Gulkimės į žolę ir tikėkimės, kad nepradės dar smarkiau pliaupti.
Abu nusijuokė, Julijanas sugriebė Andi už rankos ir kartu išbėgo į lietų.
- Tu pamišęs! Visškai pamišęs! - nusikvatojo Andi ir nubraukė bičiuliui nuo kaktos sruogą.
- Pamišęs dėl tavęs, - sumurmėjo jis ir aistringai pabučiavo Andi.”

Tikrai… buvo keletas gražių vietelių, bet, tiesą pasakius, mane ne itin sužavėjo ši knuga, kaip ne kurios. Aišku, jei norit lengvo skaitalo, galit skaityti. Susipažinsit su herojais, kurie svarsto apie likimą ir begalo myli žirgus.

Snadra Ziegler - Myliu žirgus ir...

Snadra Ziegler - Myliu žirgus ir...

Tai va, pasakykit savo nuomonę apie šią knygą, jei kas yra skaitęs, man įdomu sužinoti. be to, parašykit ir tie, kurie norėtų arba ne pasakityti šią knugą. neužmirškit ir tų mažų nykštukų :))))

Rodyk draugams

P. C. Cast ir Kristin Cast ;)

Tai va… Skaičiau, skaičiau ir perskaičiau. :)

Pažymėtoji

Jeigu pradėti nuo pradžių tai.. Jau praeitais metais perskaičiau pirmąją Ciklo “Nakties namai” dalį - Pažymėtoji. Nebloga dalis.. Tuomet buvau “pasinešusi” ant visokiausių vampyrų dalykėlių :D Bet, na, tai turi kažkada atsitikti.

Pirmoje dalyje supažindina su pagrindinės herojės - Zojos Redbird - gyvenimu ligi Nakties gyvenimu, ir jos apsigyvendimu Nakties namuose. Aiškina naujo prieglobsčio taisykles. Zoja susipažįsta su keliais nepaprastais draugais.

Be visų naujovių, pasirodo, kad ji gali tapti labai galinga vampyre…

Na, daugiau negaliu pasakoti, kad ir kaip norėčiau. Turit patys pasakaityti. Tik 288 psl.   Man labai ji patiko!

Išduotoji

Tai - antroji dalis. Galiu tiesiai šviesiai pasakyti, kad man ji LABIAU patiko. Aišku, daugiau puslapių, kaip kaip kurie pasakytų, bet aš jų norėjau dar daugiau. :)

Zoja Redbird jau mėnesis Nakties namų gimnazijoje. Ji paskirta Tamsos dukrų vadove. Viskas atrodo nuostabu, išskyrus, kad netoli pradeda dingti vaikinai ir po kelių dienų jie randami negyvi. Zojai kyla daug problemų, kurias ji turi išsiaiškinti. Negana to, ji netenka labai brangaus žmogaus.

,,Išduotoji”, antroji ,,Nakties namų” serijos knyga, yra tamsi, seksuoli, kerinti bei sukrečianti.

Kaip sakiau, man ji labai patiko, aš ją vakar baigiau skaityti. Buvo liūdna, bet mačiau, kad bibliotekoj yra trečioji, tai nutaikiusi progą prigriebsiu ir kitą dalelę. :).

Buvo truputį dokumentikos, paslapčių,  romantikos, skausmo, sarkazmo, kuris man labai patinka, na, tiesiog FAINA.

Puslapiai - 302. Skaitykit!

P. S. Labai laukiu jūsų komentarų apie šias knygas. Taip pat galėtumėt ir pakomentuoti mano tekstuką :) Dėkui,

SapiN

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »